Thai vakarėlis....arba kontaktai :)

Mūsų šaunuolė Giedrė suorganizavo Thai vakarėlį, arba dar tiksliau sakant Tailandietišką vakarėlį su tikrų tikriausiu tailandiečiu Sam'u ir net trimis tailandietiškais patiekalais...... Kas keisčiausia, kad šis kvietimas pasidarė toks įdomus....ar gal net labiau - populiarus, kad regis ne tik visi kviestieji panoro ateiti, bet dar ir daugiau draugų pareiškė pageidavimą prisijungti.... :) Smagu, ...vadinasi žmonės dar vis šiuo bei tuo domisi....Man labiausia patiko, kad buvo galima ne tik mėgautis patiekalais, bet ir dalyvauti jų gaminimo procese..... pasisemti šiokių tokių žinių...na arba kad ir tiesiog pabūti "pjaustytuve" :).... bet kaip dabar supratau didžiausias džiaugsmas tokiuose vakarėliuose - tai galimybė atrasti savotišką, naują ir labai jautrų kontaktą su draugais, pažįstamais, ir, be abejo, nepažįstamais, kurie kartu gamina...pasijunti lyg būtum dar labiau suartėjęs.... be galo smagu.... Dažnai pagalvoju, jog mane supa daug įdomių ir šaunių žmonių, tik vis pritrūksta laiko juos pažinti geriau.... o gal tiesiog pritrūksta tokių vietų ar tokių užsiėmimų, kurie leistų atsiskleisti naujai ......užmegzti kitokių ryšių.... surasti bendrumų - panašumų...
Ir visai nesvarbu, kokiu būdu jis susikuria... kokiu būdu tas ryšys atsiranda, manau svarbu ieškoti galimybių jam rastis....taip daug smagiau socializuotis ...:) Neveltui Giedrė ir pasakytų: "Už galimybes!" :)))

Šokti ar nešokti?

Pamenu, kaip prieš gerus pora metų.... vieną saulėtą rytą nubudau....ir sužinojau, jog važiuoju registruotis šuoliui su sparno tipo parašiutu..... na tiksliau pasakius tiesiog šuoliui iš lėktuvo.....

Nubudęs Tomas sako man: "ruoškis, važiuojam į Kyviškes".... na nieko sau avantiūra, pamaniau.......  Dar važiuodama vis meldžiau ir minutes skaičiavau: "kad tik nespėtume, kad tik nespėtume iki registracijos galo" :)... bet spėjome, susimokėjome 150 lt žmogui ir užsiregistravome, ....paskutiniai užsiregistravome.Visą dieną iki TO momento vis kažkaip periodiškai užplūsdavo baimės bangos....galvojau: "baisu.... , bet gal nereikės šokti.... o juk galiu tik pasimokinti, kursą praeiti ir užteks.... o kam man šokti?.....aš tik paklausysiu pažiūrėsiu ir morališkai visus kitus palaikysiu...galų gale ne mano tai mintis buvo čia iš vis važiuoti"
11 valandą prasidėjo visos dienos darbas: mokėmės taisyklingai iššokti iš stovinčio lėktuvo ant žemės, žiūrėjome vaizdo medžiagą kaip turi būti atliktas šuolis, kaip turi atrodyti išsiskleidęs parašiutas, ką daryti jei parašiutas neišsiskleis ar susigadins, komandas "traukiam - paleidžiam" ir dar kartą "traukiam paleidžiam"...ir visą laiką skaičiavom.... šimtas dvidešimt, šimtas dvidešimt vienas, ....šimtas dvidešimt penki...

Galiausiai apsivilkome parašiutus, įtaisė aparačiukus, kad girdėtume instruktoriaus komandas kaip sklęsti dangumi ir  nusileisti nesusilaužius kojų :) Uždėjo šuoliuko kepuraites, tokias aptrauktas aplink makaulę. Atrodėme visi kaip žali kiaušiniai, o komandoje buvome devyniese, sulipome į lėktuvą ir pasidalinę po tris, pagal svorio kategorijas (nuo sunkiųjų iki lengvųjų), susėdome. Lėktuvas garsiai burgzdamas pakilo į orą. Tada, pamenu, vėl pagalvojau: "paskraidysiu lėktuvu ir sugrįšiu, nešoksiu......bet visgi kaip gražu...". Apsukome ratą aplink aikštę, vienas iš kartu skridusių instruktorių parodė pagal ką orientuotis, na jei netyčia aparačiukas ausyje nesuveiktų ir tektų leistis savarankiškai :) ir pirmieji pradėjo šokti.... kažkaip visai nebaisu pasirodė..... ėmė ir iššoko.... sukome antrą ratą, ir jau ruošėsi kita trijulė šokti.... staiga susuko pilvą.... sėdėjau, žiūrėjau pro langą lėktuvo motoras garsiai ūžė.... skausmas pilve sustiprėjo ir antra partija iššoko..... širdis daužėsi taip smarkiai.....kvėpavau labai greitai ir jau atsistojau prie užvertų lėktuvo durų....kojos kažkaip keistai drebėjo... pasidarė taip baisu, taip baisu, kaip dar gyvenime turbūt nėra buvę, instruktorius atvėrė plačiai duris ir stiprus oro gūsis pliūptelėjo man į veidą, žiūrėjau tiesiai instruktoriui į akis ir purčiau galvą..... aš buvau taip aukštai ir stovėjau savo pačios akistatoje. Savo, kaip žmogaus, kuris bandė išmokti skristi. Tuo metu jaučiau, kad aš tiesiog negaliu. Dar, pamenu, mačiau man rodomą "liuks" ženklą..... jaučiau didelę oro srovę nukreiptą į save......
Šimtas dvidešimt vienas, šimtas dvidešimt du, šimtas dvi...."patrauk kairę pusę" - girdžiu ausyje..šimtas dvidešimt.... "patrauk kairę pusę, jei girdi"...kai suskaičiavau iki šimtas dvidešimt penkių pagaliau išdrįsau pakelti akis į viršų. Parašiutas atrodė puikiai išsiskleidęs, supratau, kad aš skrendu dangumi. Mane apėmė neapsakomos laimės banga...... Pirmą kartą gyvenime pagalvojau, kad aš moku skrisi. Viskas truko labai trumpai......Nepaprastai smagu stebėti kaip po truputėlį skrodi orą ir artėji prie žemės.....Viskas aplinkui pamažu ima didėti.... Išgirdau signalą: "traukiam traukiam traukiam, laikom laikom laikom". Sėdėjau ant žemės ir buvo gera......

Nežinau ar šiandien tai kartočiau dar kartą.... net rašydama jaučiau virpuliukus bėgiojančius per kūną...... tiesiog leidausi į avantiūrą. Visgi šiandien drąsiai galiu pasakyti, jog nesigailiu, nė akimirkos nesigailiu, kad tai padariau..... Todėl jei kada nors kiltų klausimas šokti ar nešokti - šokite, ir patirsite nepaprastus pojūčius, atversite savo esybę naujiems išgyvenimams ir bandymas, taip įgysite naujos drąsos ir noro gyventi. Vaje kiek prirašiau..... :)

Pasidalinkim....

pasidalinkim....

Sykį viena draugė yra pasakiusi: "pamėgink rašyti Blog'ą".... bo daug šneki - tai gal ką ir parašysi...". Tą dieną ir susimąsčiau - "o gal ir nebloga mintis"..... nes jei niekada nepamėginsi - tai ir nesužinosi - kaip būtų, jeigu būtų...
Pirmasis bandymas rašyti - šiek tiek keistokas, bet drauge - tai ir savotiškai įdomus iššūkis pačiai sau. Tikiesi pasakyti kažką protingo, arba atkapstyti kažką  nauja.....deja, ne visuomet pavyksta..... o gal ir nereikia, kad pavyktų. ... Visgi, kuomet daliniesi savo mintimis bei potyriais turi galimybę papasakoti, suteikti (galbūt) idomios ar naudingos informacijos kitiems, o galbūt ir suprasti pačiai, ką iš tikrųjų norėjai pasakyti.
Čia mėginsiu tiesiog dalintis savo kasdieniais potyriais..... pasakoti apie tam tikras veiklas, kuriomis kada nors yra tekę užsiimti.... arba tiesiog paliesti temas, kurios spontaniškai šauna į galvą...... tiesiog pamėginsiu rašyti.....tad tikiuosi nenuobodžiausim :)