2010 metų pavasaris buvo sudėtingas keliautojams.Vieniems atostogas sugadino gamtos išdaigos, kaip kad balandį išsiveržęs Islandijos ugnikalnis, kitiems gi - kelionių organizatoriai, kurie paliko daugelį žmonių be atostogų sėdėti ant sukrautų lagaminų Lietuvoje. Mudu kaip tik ir buvome iš tų antrųjų, visgi, ne taip lengvai pasiduodančių negandoms. Ilgai nelaukę susiradome naują skrydį ir iškeliavome link Raudonosios jūros, iškeliavome nardyti... pažinti povandeninį pasaulį. Nuskridę į Egiptą susitikome su Ayman (jo kontaktus turėjome iš anksčiau), pasigrožėjome Naująja Hurgados Marina, prieplauka, ten stovinčiomis prabangiomis jachtomis, vėliau aptarėm tolimesnius planus, ir jau kitą rytą išplaukėm į jūrą link koralinių rifų.
Pirmas kartas visuomet atrodo šiek tiek bauginantis: balionai, svareliai, reguliatoriai....ir kita įranga....galų gale juk nežinai, ko gali tikėtis... Ayman papasakojo kaip kvėpuoti po vandeniu, kaip judėti bei kaip užsidėti ir išsivalyti kaukę, jai prisipildžius vandeniu. Labai svarbu nepamiršti "prasipūtinėti" ausų, kad nepažeisti ausų. Dar šiek tiek instruktažo kaip elgtis po vandeniu, ir jau laikas ruoštis pirmajam leidimuisi. Apsivilkome... arba tiksliau sakant "apsitempėme" kostiumus. Ayman apžiūrėjo įrangą, uždėjo svarelius, balioną, ir pirmasis pažinti povandeninio pasaulio leidosi Tomas.... Dar po kelių minučių jų nebesimatė..... Laukiau gerą pusvalandį..... o gal ir daugiau.... neramu buvo...... Štai ir Tomas!.... Linksmas, atrodo viskas puiku... nespėjau daugiau nieko paklausti, atėjo mano eilė leistis. Užsidėjau kaukę, reguliatorių. Berniukas uždėjo svorius ir balioną, viską sureguliavo…. Sėdėjau ant laivo krašto, tabalavau kojomis vandenį ……..
Pirmasis įšokimas,... įleidimas į vandenį dažniausiai būna didžiausią stresą keliantis veiksnys, kadangi šokama yra jau su visa įranga ir reguliatoriumi burnoje.... kuris be jokios abejonės pirmąjį kartą šokant iš jos ir išsprūsta, o tada ir ateina ta pirmojo didžiojo streso minutė, kol išmoksti ramiai kvėpuoti ( nepaleidžiant reguliatoriaus iš burnos) :) Reguliatorius, kaip taisyklė išsprūdo ir man. Supanikavau, bet Ayman labai greit nuramino ir atrodė viskas vėl grįžo į savo vietas. Apsipratau su vandeniu su naujovišku kvėpavimo būdu ir pradėjome leistis žemyn…. Gilyn....gylyn... ir gilyn …...ir dar giliau...
Dar nežinojau kaip giliai nusileidom…Ayman parodė laikroduką, kad pasiekėm 3 m. gylį. Įdomus jausmas….visą laiką rodėsi, kad užgula ausis. Artėjome prie koralinio rifo…kažkaip spaudė ausis... žinojau, jog su sloga nerti negalima, bet visgi taip norėjosi išmėginti.....teko dažnai "prasipūtinėti" ausis....tad stengiausi apie tai negalvoti.... Pasimatė pirmoji augmenija, daugybė įvairiaspalvių žuvyčių…. Visos tokios gražios… o kartu ir tokios skirtingos….. neapsakoma galybė juodųjų jūros ežių…juodi ir spygliuoti...tikrai nuostabūs....o koralai visi skirtingi - dabar net neprisimenu visų jų pavadinimų..... Pirmąjį kartą viskas atrodo keista - kaip lyg apžvalginė ekskursija be galo dideliame akvariume, kuriame pilna neįtikėtinos floros ir faunos... viskas taip gyva, spalvota ir taip arti... Bandom paliesti koralą.... o dabar žuvytę.... vaje kaip smagu....vanduo skaidrus, skaidrus, o jauties lyg rojuje.
Pirmas kartas - tai apsipratimas su nauja vieta, kūno pripratimas prie slėgio. Kiti nėrimai lengvesni, nes žinai kaip turi elgtis - juk esi ten tik svečias. Pats nėrimas tai ne vien pasiplaukiojimas - tai kartu ir didelis fizinis darbas, todėl vakare jautiesi pavargęs, nors kupinas neapsakomų įspūdžių. Neriant kitus kartus daugeliui pavyksta pamatyti morenas, daugybę įvairiausių žuvyčių... laimingiesiems net ryklius, "liūtažuves" ar "akmenžuves" bei įvairiaspalvius "chirurgus", ir kiekvieną kartą atrandi vis daugiau naujo. Kiekvienas koralas ir visa flora, visas ten gyvenantis pasaulis tiesiog pribloškia. Neapsakomi vaizdai. Neriant pirmąjį kartą šiek tiek ėmė nerimas, nors visada žinojau, jog šalia Ayman ar Hanny, kurie labai rūpinosi fiziniu ir psichologiniu pasirengimu nėrimui, stengėsi ne tik kuo daugiau parodyti, bet ir suteikė įdomios ir naudingos informacijos. Džiaugiuosi, jog patekau į geras rankas, nes narai - povandeniniai gidai - tai tie žmonės, kurie supažindina tave su povandeninio pasaulio guvenimu, atskleidžia vandens gilumoje slypintį grožį. Todėl džiaugiuosi radusi patikimus palydovus :)
Keista kai pagalvoji, bet nerdamas turi išmokti būti žuvimi: visi judesiai sulėtinti, kojos juda ramiai ir tolygiai kaip žuvies uodega, kvėpavimas ramus ir gilus... privalai išmokti būti ramus ir atsipalaidavęs, ..... bet niekada nepametęs budrumo. Po vandeniu šalta, todėl svarbu būti tinkamai apsirengus. Žmogaus kūnas vandenyje atiduoda šilumą 25 kartus greičiau nei sausumoje.Visada buvau iš tų, kurios mėgsta šilumą, tad, džiaugiausi, kad galėjau pasirinkti "ilgą" kostiumą. Tai leido išbūti ilgėliau po vandeniu. Pirmasis nėrimas truko apie pusvalandį. Kai išlipau visa drebėjau iš šalčio, bet kartu ir negalėjau atsidžiaugti, jog tai padariau..po to sekė dar keli nėrimai ir pagalba Tomui išsilaikyti naro sertifikatą....
Greičiausiai kiekvienam mūsų yra tekę maudytis: kam ežere, kam upėje, o kam net ir jūroje..... bet ar daugelis mūsų yra susimąstę, koks didelis ir įvairus pasaulis slypi po vandeniu.... atrodo įbrendi, praplauki, ir išlipi..... ir vėl sau judi sausumoje....o ten toje skaidrioje tyloje slepiasi nedaugeliui pažįstamas ir labai įspūdingas vandens pasaulis. Svarbiausia tik nepamiršti, jog mes esame tik svečiai tose platybėse,. Saugokime ir mylėkime, ką vis dar turime!
Kelionės nuotraukų galerija:
