BAIMĖS FAKTORIUS. Jis tikras?
Į Afriką atskridau vėlų penktadienio vakarą. Džiaugiausi pagaliau nušvitusia galimybe judėti po dviejų vienas paskui kitą sekusių skrydžių ir daugiau nei 15 valandų praleistų sėdimoje pozicijoje. Net į Tailandą skrendant taip nepavargau kaip į Afriką. Pasitiko maloni šiluma ir Tomas su saulėgrąžų puokšte - simboliška, ane?
Kitą rytą bekraustydama daiktus po lentynas radau pultelį. Tomas sako: "tokių namie trys, jei kas brausis į namus spausk, atvažiuos apsauga." Sakau jam: "namai aptverti aukšta siena su elektrine viela ir apsauginis, budintis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ar čia logikos yra?" Tomas paskėsčiojo rankom ir tepasakė: "čia Afrika, ruoškis, miestą parodysiu!" :)
Dar Lietuvoje buvau prisiskaičiusi ir prisiklausiusi kaip nesaugu Afrikoje. Draugai ir pažįstami irgi prisiminė istorijas kaip apiplėšė, ar kaip kitaip kam nepasisekė... Nekalbu jau apie Tomo darbo organizuotą saugos instruktažą: jei nori pabėgiot - sėsk į mašiną, važiuok į sporto klubą ir bėgiok, nori valgyt - sėsk į mašiną ir važiuok į kokį "prekybcentrių rajoną" ir valgyk - nevaikščiok, ypač sutemus - nesaugu!
Beje čia populiaru aptverti viską, visas miestas nusidriekęs tvoromis... Neaptverti tik didesni pastatai miesto centre, bet net ir tarp tokių daugelis yra su įtaisytomis grotomis iki trečio aukšto. Tarp baltųjų čia populiarūs dideli, aptverti sienomis rajonai, kuriuose įsikūrusios parduotuvės, kavinės, restoranai, barai, kitos pasilinksminimo įstaigos ir net kino teatrai, o esminis elementas viską apjungiantis į visumą, kad tai sudaro daugiau mažiau bendrą prekybos centro kompleksą... Paprastai vakarais, po darbo niekas niekur labai nebevaikšto, į jokį centrą susitikti su draugais nevažiuoja, bet jei jau nori pasižmonėti ir panaktinėti - tai važiuoja į kurį nors iš taip vadinamų prekybcentrių rajonų. Aš net pavadinčiau tai tam tikra baltųjų prekybcentrių kultūra. Po apartheido panaikinimo baltieji turbūt norėjo išlaikyti sau saugias ir pavaldžias teritorijas, o toks bendruomenių subūrimas į uždarus rajonus, turbūt jų galvose sukūrė ypatingą saugumo jausmą. Man kažkaip keista, nes žmonės visi: ir juodi, ir balti - visi labai draugiški, gatvėje šypsosi, paklausia kaip gyveni, parduotuvėje visada stengiasi pagauti akių kontaktą, malonu. Nesaugumas, manau, daugiausiai įsišaknijęs baltųjų galvose, ne realybėj. Jie patys prisideda prie to taip vadinamo nesaugumo kūrimo, kadangi kuo mažiau žmonių gatvėse - tuo daugiau galimybių nusikalstamumui atsirasti. Patys nemažai vaikščiojom, jokio nesaugumo nejautėm, jautėmės kaip bet kuriame kitame pasaulio mieste. Ir dar vienas dalykas iki šiol man niekaip neiškrentantis iš galvos - tai ar vietinių savimonė, ar taikingumas, ar Nelson'o Mandelos dar jam būnant gyvam didžiulė įtaka ir pastangos sutaikinti visas puses, įtakojo, kad nėra juntamo jokio rasizmo, nei iš vienos pusės (bent iki šiol), nepakantumo ar ksenofobijos, ypač turint galvoje, kad tiek metų juodieji buvo atriboti nuo galimybių į geresnį gyvenimą, iškeldinti į kitas teritorijas, o norėdami patekti į baltųjų rajonus turėjo gauti specialų leidimą...
JOHANESBURGAS, arba Joburg, arba Jozi
Afrika - viena turtingiausių šio žemyno šalių ir tuo pačiu tai valstybė, kurioje turbūt yra didžiausia gyventojų nelygybė, didžiausias skirtumas tarp vidutines pajamas gaunančių ir visiškai skurstančių žmonių, tarp galimybių įgyti mokslą, sveikatos apsaugą, gerai apmokamą darbą, kartu tai ir šalis kurioje labai didelis bedarbių skaičius. Keliaujant po Joburg'ą apima skirtingi jausmai. Įdomu tai, jog tai didžiausias pasaulyje mietas neturintis upės, jūros, vandenyno ar didelio ežero. Nors tai daugiamilijoninis miestas, sudarytas iš skirtingų rajonų, jis neturi senamiesčio (nes ganėtinai jaunas, miestui pavadinimas duotas 1896 m. ir tuo metu jame gyveno tik apie 100 000 gyventojų), o ir taip vadinamoji centrinė miesto dalis išsidėsčiusi miesto pakraštyje, nekalbant jau apie tai, kad mūsų, europiečių, akimis žiūrint centras turėtų asocijuotis su saugiausiu, prabangių pastatų ar svarbių kultūrinių centrų vieta. Čia viso to galima rasti kituose rajonuose. Visame mieste sankryžose darbuojasi juodukai, pardavinėdami belen ką, ką sugalvoja: nuo muilo burbulų iki servetėlių, nuo tušinukų iki laikraščių, nuo mašinos detalių iki kukurūzų burbuolių, nekalbant jau, kad kas antroje sankryžoje elgetauja įvairias negalias turintys ar mažais vaikais apsikarsčiusios moterys... Dažniausiai pirmasis pranašas ar tai bus vieta priskirtina prie saugiųjų, ar ne - šiukšlės gatvėje. Kuo arčiau rajono, kur nesaugu, ant gatvės, šalikelėse daugėja šiukšlių, o vietomis jų išverstos ir visos krūvos... Tiesa, už poros kilometrų gali išvysti ir vėl tvarkinga tvora apsitvėrusį rajonėlį.
Buvo 2015 m. balandžio 4 d. - mano pirmoji, Antono paskutinioji PAR'e diena. Atvykome į Braamfontein - studentų rajoną, laikomą kultūriniu centru. Ketinome apžiūrėti šią miesto dalį, pasižvalgyt po gatvės turgelius ir surasti barą ant stogo, pavadinimu The Beach. Šis rajonas įsikūręs visai šalia CDB,
Beieškodami baro The Beach, radome kitą, kuriame vyko gyvo garso koncertas ant stogo. Gatvėje ir pastato pirmame aukšte visu pajėgumu vyko turgus, kur buvo galima nusipirkti kokių tiktais nori patiekalų - nuo ispaniškosios paelljos iki itališkosios lazanijos, kokteiliai gaminami įvairiausio pobūdžio "taurėse": skardinėse, stiklainėliuose, bet užtat taip išradingai padekoruotuose :) Aplinkui vynas ir šampanas liejosi laisvai, nors buvo dar tik vidudienis. Buvo labai smagu, juodaodžių grupė repavo nerealiai, publika tiesiog ošė... Pasiklausę nusprendėme pasistiprinti ir mes, ragavome turbūt vieno linksmiausio ir dainingiausio pardavėjo keptų vištienos kepsnelių su arbūzu, saldžiarūgščiame padaže... buvo liux, skanu...
Dar visai prieš Antonui išvykstan norėjome pamatyti miestą iš viršaus, apžvelgti tolius... o geriausia tai padaryti iš Transnet pastato, esančio Central Bussiness district arba Inner city rajone. Maršrutą Tomas irgi parinko "kultūrinį", kad pamatytume visas Afrikos spalvas iš karto, kadangi arčiausias kelias į CDB patekti veda per Hillbrow (per jį Tomas su kolega Gintu netyčia praleidęs posūkį pagal navigaciją irgi važiavo, sakė kitą dieną darbe visi sveikino, kad sėkmingai grįžo namo :), tai per jį ir važiavom ... :) arba tiksliau stengėmės kas metrą ant ko nors neužvažiuoti, su kuo nors judančiu nesusidurti ar į ką nors neatsitrenkti... Žmonių masė ėjo kas kur norėjo, gatvė, ne gatvė, šaligatvis ar perėja visiškai čia nesvarbu, lygiai taip pat ir transportas važiuoja bet kaip, kelių eismo taisyklės čia negalioja. Aš buvau dar tik pirmą dieną Johanesburge ir nebuvau pratusi važiuoti priešprieša, o dar ir visi šitie vaizdai, tai tik paklausiau Tomo, ar mes užsirakinę mašinos duris... (mat fotiko ar dar ko nors gal ir nevertėtų čia išsitraukti) :) Hillbrow yra vienas tankiausiai juodaodžių apgyvendintų rajonų. Žmonių čia knibždėte knibžda. Dienos metu gali jaustis ganėtinai saugiai, nors vakarais patariama geriau nevaikščioti. Gatvės pilnos šiukšlių, kas antras kertantis gatvę tempia su savimi ir kokį maišą neaišku ko prikrautą, kitas sėdi ant žemės ir tarp tokių pačių šiukšlių kapstosi... 1970 m. šis rajonas buvo priskirtas baltųjų zonai, tačiau labai greitai čia atsikraustė kitų tautybių ir rasių žmonės. Vėliau čia tapo pamėgta gėjų ir lesbiečių vieta, o dar vėliau dėl suprastėjusios infrastruktūros, mažo valdžios dėmesio, mažų investicijų, 1990-aisiais didžioji dalis vidutines pajamas gaunančių gyventojų išsikraustė. Tušti ir apleisti pastatai liko vėpsoti, kol čia nesusikėlė nauji gyventojai, migrantai iš kaimo vietovių, kitų Afrikos regionų. Šiai dienai jis tapo vienu tankiausiai apgyvendintu, mažas pajamas ar visai jų neturinčių gyventojų vieta.
CBD (center bussiness district) arba dar vadinamas Inner city. Dauguma aukštuminių pastatų, pastatyta čia dar 1960-1970 metais, todėl dabar vietomis primena mūsų sovietinę statybą, tik žinoma daug aukštesnę, masyvesnę, griozdiškesnę. Čia daugybė verslo pastatų buvo aplesti įmonių, kurios išsikėlė į priemiesčio rajonus dėl palankesnių verslo sąlygų, dėl didelio nusikalstamumo centrinėje dalyje, ir dėl prasto valdžios miesto planavimo. Daugiaaukščiai monstrai buvo nesaugomi, o jų savininkai po kurio laiko, tikiu, neliko labai sužavėti, nes nieko nelaukę "skvoteriai" tiesiog okupavo didžiulius verslo pastatus. Dabar atrodo mažų mažiausiai keistai kai iš tokio griozdo, tarkim tokio kaip mūsų "Hanneris" plevėsuoja užuolaidos, kabalioja skalbiniai, "triusikai" ir visokie kitokie panašūs skarmalai. Valdžia kuria naujus projektus kaip iš naujo atkurti centrinę dalį, padaryti patrauklią gyventojams ir verslui, kol kas progreso neperdaugiausia... :)
Kilom į vieną iš aukščiausių pastatų - "Transnet" pastatą, kuris yra šalia prekybcentrio... baltųjų čia nematyti.... Tomas pasakojo kaip pirmą kartą su kolega bandė patekt į šį pastatą.. Atvažiavo. Nerado kur paparkuoti mašinos, tad paliko gatvėje. Dviese smagiai sau šnekučiuodamiesi ėjo per prekybcentrį ieškodami kur gi čia tas pakilimas. Prišoka prie jų pastato apsauginiai ir klausia, jūs čia vieni? Sako vieni... o kur Jūsų mašina? Lauke... kaip lauke, čia gi labai nesaugu, susiėmę už galvų palydėjo juos į Transnet pastatą, užkėlė į 50 aukštą, nuo kurio atsiveria neįtikėtina panorama pasivaikščiojo kartu ir apžiūrėjo, nuleido žemyn ir palydėję iki mašinos pasakė, kur kitą kartą parkuoti, ir kad be apsaugos negerai šičia vaikščioti.
Pirmadienį išsiruošėme apžiūrėti Newtown'o, naujesnę miesto dalį, kuri drauge su Braamfontein'u jungiančiu Nelson'o Mandel'os tiltu vietinių vadinama Johanesburgo kultūros arka, arba kultūrinių vietų židiniu. Čia gali rasti įvairių muziejų, teatrų, sienų ir pastatų išpieštų įvairiausiai graffiti. Dar vienas Newtown'o išskirtinis bruožas, jog visos sankryžos įrėmintos išdrožtomis iš medžio galvomis ir sustatytomis ant stulpelių. Pagaliau radau ir pirmąją aikštę mieste, visai netoli Afrikos muziejaus.
Prisivaikščiojom ir labai norėjome valgyti, tad pasitarę nusprendėm, jog keliausim dar gerą gabalą, bet tuo pačiu apžiūrėsim ir dar vieną rajoną Fordsburg'ą - indukų ir kartu musulmoniškąjį rajoną. Įdomu tai, jog tai vienas iš saugiųjų rajonų, švarus ir tvarkingas. Priešingai nei kokiam Londone, ar bet kuriame Belgijos mieste vadinamų "babajų" rajonų - šis gyventojų gerai prižiūrimas, gal dėl to, kad nemažai verslų valdomų šeimomis, o gal dėl to, jog jie patys rūpinasi saugumu, tam, kad klestėtų verslai ir būtų gera gyventi. Tomas pakvietė mane papietauti į Dosa Hut,,, kur valgėme indiškus patiekalus. Buvo labai skanu, po to apžiūrėjome vietinį turgų, kuris irgi skiriasi nuo visų kitų musulmoniškųjų turgų kaip Egipte, Maroke ar Tunise, kur negali atsimušti nuo prekeivių - čia priešingai gali ramiai apsipirkti. O labiausiai šiame turguje patiko šviežiai spaudžiamų cukranendrių kokteilis, kurio dar teko palaukti ir eilėje :)
KITI ĮDOMŪS DALYKAI
Dalykai, kuriuos pirmiausia stengiuosi išsiaiškinti keliaujant į svečias šalis:
- Ar bus skanios kavos?
Taip, esu kavos maniakė, ir tikrai ne dėl kofeino, galiu gerti ir bekofeinę kavą, bet ji turi būti skani!... Pamenu kelionę po Balkanų šalis, kuomet svečiavomės Serbijoje - kaip tik ir nebuvome nusipirkę iš anksto kavos, o pasirodo kava buvo labai ne kažką, nei iš parduotuvės pirkta, nei pas žmones kuriuos gyvenome ir kur specialiai mums kavinuke virė, visa buvo lyg smėlį tarp dantų kramtytum - labai primenanti Turkijoje verdamą kavą. Tai šiuo atžvilgiu kava ir kavinėse skani ir parduotuvėje pirkta puiki Johanesburge.
- Vietinis pinigas.
Čia valiuta - Randas, kurios pavadinimas suteiktas 1961 m., po neįtikėtinai didelių aukso iškasenų gavybos Witwatersrand'o kalne. Skaičiuoti labai paprasta, tiesiog kainą dalink iš 4 ir gausi sumą kaip būtum mokėjęs Lietuvoje litais iki 2015 m. valiutos keitimo :)
- Viešasis transportas.
Deja, deja, nors valstybė ir labai išsivysčiusi, miestas laikomas vienu turtingiausių Pietų Afrikoje, bet su viešuoju transportu vienas dalykas - važinėti nerekomenduojama, nes pasitaiko ginkluoti užpuolimai su nužudymo tikimybe, kitas dalykas jis retai važinėja ir nėra aiškios viešojo transporto schemos. Visgi tokiu atveju galima rinktis "Gautrain" autobusų maršrutus, kurie yra pakankamai patikimi. Bėda ta, jog jie važiuoja vos keliomis kryptimis arba galima rinktis mikriukus, kurie irgi važiuoja pagrindinėmis didžiosiomis gatvėmis, visgi maršrutų sistema irgi nėra visai aiški, o vairuotojas tau gali atsakyti bet ką, ką tu nori girdėti ir nuvežti velniai žino kur. Tad visgi priimtiniausias ir patogiausias, bet nepigiausias būdas judėti yra nuomotis mašiną.
Eismas Johanesburge
Eismas vyksta kairiąja kelio puse kaip Didžiojoje Britanijoje. Šviesoforai (čia jie vadinami robotais) dažniausiai atlieka rekomendacinio pobūdžio funkcijas, ypatingai rajonuose kaip Hillbrow, Alexandra ar Soweto naktį prie raudonos šviesos signalo patartina nestoti, nes gali namo sveikas ir negrįžti... :))) Beje dažnai būna , kad šviesoforai ir neveikia. Tuomet įdomi jų naudojama taisyklė kaip judėti šviesoforų nereguliuojamoje sankryžoje. Įdomi tuo, kad jokių pirmumo ženklų niekur nėra sustatyta. Priartėjus prie sankryžos pajuda tas, kuris prie jos priartėjo pirmasis, o susidarius kamščiui, tiesiog paeiliui po vieną mašiną iš visų pusių prasilenkia ir taip visi po truputuką juda. O pėstieji paprastai per gatvę vaikšto kaip nori ir kada nori..
Korupcija čia ne naujiena. Dabar jau aiški ir policijos taip vadinama "stavkė". Jei sustabdo, pirmiausia prašo 500 R (t.y. apie 130 Lt), bet maloniai pasiderėjus (priklausomai nuo derybinių įgūdžių ir nusižengimo) galima kainą sumažinti ir iki 50 R
Maršrutizavimas
Likus savaitei iki man atvažiuojant Tomo telefonas sugedo, jo ekranas užgeso ilgam... Taip gavosi, kad liko be navigacijos, tad teko išmokti orientuotis be jos:) Beje, taip čia jo niekas ir nesugebėjo pataisyti. Kaip sakoma "gyvenimas privertė" išmokti išrasti naujų navigavimo sistemų :) Iš vakaro susidėlioji maršrutą kur nori važiuot, ir nuo tos vietos kur jau nebe išmanai miesto tiesiog susibraižai ant lapelio - tiesa pasakius taip vairuojant paskui visai smagus žaidimas gaunasi ir šiaip po tokių pasivažinėjimų geriau orientuojiesi mieste. Kaip Tomas sakė, dabar labiausiai ko trūksta - tai kompaso, kad žinoti kryptis :) Tiesa, manąjį telefoną turim, bet dar kol kas nepasinaudojom :)
Load Shedding'as
Čia Johanesburge labai normalu, kad karts nuo karto, netikėtai dings elektra. Pagal tam tikrą sustatytą grafiką būna nutraukiamas elektros tiekimas visam rajonui ir taip rotacijos principu vis kartojasi. Tai reiškia, kad nebus apšviestos gatvės, nedirbs šviesoforai ir nebus elektros namuose. Neturi jie pakankamai elektrinių, elektros naudojimas labai didelis, o elektros paklausa viršija turimą pasiūlą. Taip ir mums nutiko šį sekmadienį, kaip tik buvom grįžę iš krokodilų fermos ir ruošėmės kepti bulves, kai dingo elektra. Buvo dar tik šešios valandos vakaro, tad išsiruošėm į kino teatrą, o jau kai grįžom - atsirado... Gal visai gerai tos kelios valandos, kurios priverčia paįvairinti dieną :)
Arbatpinigiai
Man asmeniškai žiauriai smagu, jog restoraną ar kavinę gali rinktis kokią tik nori ir negalvoti apie piniginės storį, nes ne kartą jau pasitvirtino, kad kainos net pačiuose geriausiuose restoranuose yra labai priimtinos. Čia įprasta palikti apie 10 % arbatpinigių. O smagiausia tai, jog kuomet atneša sąskaitą, joje būna palikta eilutė įrašyti sumą, kurią nori skirti arbatpinigių ir antra eilutė, kurioje susumuoji sąskaitos ir arbatpinigių sumą ir už visa tai gali atsiskaityti kortele. Dar daugiau, jei vakarieniauji didesnėje kompanijoje, ant tos pačios vienos sąskaitos kiekvienas tušinuku išsiskaido savo sumas su arbatpinigiais ir padavėjui nemušant jokių atskirų sąskaitų tiesiog tau nuskaito nuo kortelės norimą pinigų sumą.
Pirmieji įspūdžiai įvairūs, pirmąkart išėjusį mietą apėmusio jausmo nesuvokiau, dabar jį galėčiau įvardinti kultūriniu šoku. Vien dėl to, kad jautiesi kitoks, kitokios spalvos, išsiskiri ir atkreipi į save dėmesį. Tai nėra nei blogai nei gerai, tiesiog kitaip. Bendrai, čia gyvenančių žmonių šiluma kol kas šildo, bandysim tyrinėti šį pasaulį toliau. Tyrinėsim laukinę gyvąją gamtą. Po to būtinai papasakosiu kaip sekėsi su liūtukais draugauti, ir kokios jos - gyvatės... Beje, šiandien pastebėjau labai keistą dalyką gulėdama prie baseino, kad saulė sukasi į kitą pusę - prieš laikrodžio rodyklę, priešingai nei Lietuvoj... tai dabar vis dar bandau apsiprast su šia mintimi... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą