AFRIKA. IV dalis. Metas pramogauti... :)

Paskutiniai keli savaitgaliai buvo tikrai aktyvūs, kupini entuziazmo, adrenalino ir naujų potyrių.... Buvo dienų, kai jaučiausi lyg pirmą kartą eičiau į pasimatymą... lyg būčiau galvą pametus, lyg tuo metu daugiau niekas nerūpėtų... Buvo dienų lyg būčiau grįžusi į studijų laikus, kai vakarėliai, klubai, naujos pažintys buvo kasdienybė.... Šįkart dalinuosi įspūdžiais apie Pilanesburg'o gyvūnų karalystę, apie pliuškenimąsi žydruosiuose "Sun City" vandenyse, kvapą gniaužiančius įspūdžius atrakcionų parke "Gold Reef City", susitikimą su draugais Market on Main, kokteilius ir šokius "The Living room" bare ant stogo, afrikietišką vakarienę restorane "Moyo" ir tikrą indišką, naminio maisto vakarienę svečiuose pas Tomo kolegos Premo šeimą ... Tiesa, šįkart nedaugžodžiausiu.... dalinsiuosi nuotraukomis :)

DAR DAUGIAU GAMTOS. PILANESBERG'AS

Praeitą savaitgalį vykome į Pilanesberg'ą - vieną iš labiausiai kerinčių, natūralios gamtos apsuptyje gyvūnų gyvenamų parkų. Atstumas nuo Joburg'o apie 220 Km. Geriausias laikas stebėti gyvūnus yra žiemos mėnesiai, kadangi jie ilgiau maitinasi ir ilgiau būna matomi. Žinoma, rytas, kuomet gyvūnai būdrauja yra geriausias paros metas juos pamatyti. Tad ir mes į parką atskubėjome tik jam atsidarius, drauge su saule. Parkas didžiulis, norint visą išvažinėti reikėtų visos dienos, gal net dviejų, o jei norėtum ilgesnį laiką stebėti gyvūnus, galėtum čia praleisti net ir savaitę...  Pilanesberg'o floros ir faunos įvairovę lemia parko vieta, esanti dviejų kraštovaizdžių sandūroje: Kalahario (smėlingi savanos plotai, užimantys apie 900 000  kvadratinių metrų parko teritorijos) ir Lowveldo (subtropiniai savanos plotai). Čia gyvena daugiau nei 300 rūšių įvairiausių paukščiukų, visi jie nuostabūs ir labai skirtingi, visi jie išskirtiniai ir savaip žavintys. Miegantys raganosiai, besiblaškanti zebriukų banda, pusryčiaujanti dramblių šeimyna ir fainuolė žirafa, besigardžiuojanti luitu druskos, paliktu apžvalgos aikštelėje, kurioje gyvūnai pakaitomis ateina palaižyti ir gauti jiems trūkstamų mineralų... Kaip visada, važiuojant į gyvūnų parkus visi tikisi pamatyti taip vadinamą didįjį penketą: buivolą, liūtą, dramblį, leopardą ir raganosį... Beje, didžiojo penketo pavadinimas kilo dar didžiųjų žvėrių medžioklės laikais, kai buvo laikoma prestižu sumedžioti kurį iš šių pavojingiausių gyvūnų rūšių. Dabar turistai irgi medžioja gyvūnus, tiktais su kitokiais ginklais - fotoaparatais ir kameromis :) Niekada neturėjau tikslo sudėlioti varneles į lapuką, ką pamačiau... Man tiesiog smagu kurį laiką stabtelėti ir pastebėti, kokia yra ta supanti gyvūną aplinką, ką jis veikia, kaip gyvena... žinoma, ilgesniam stebėjimui dažniausiai laiko pritrūksta, bet bent trupinėlį pagauti to natūralumo... 

SAULĖ, SMĖLIS IR BANGOS SUN CITY'JE

Pilanesburgui negalėjome skirti visos dienos, nes norėjome pamatyti ir šalia  esantį Sun City, miestą, į kurį norint patekti reikia susimokėti mokestį :)  Tai turistinė, bet labai smagi vieta su prabangiais viešbučiais ir kazino, golfo laukais, vandens atrakcionų parku ir kitokiomis pramogomis. Į jį įėjus pasijunti lyg būtum tapęs R. Kiplingo "Mauglio" herojumi ir netikėtai atradęs beždžionių miestą. Saulė, smėlis, žydras ir gaivus vanduo - viskas ko reikia puikiai dienai. Sukirtom didžiulę picą per pusę, apėjom parko džiunglių mišką ir nusileidom nuo beveik visų kalniukų :) Tomas prisiminė kaip su kolegomis čia lankėsi pirmą kartą ir kaip bevaikščiodami parku surado didžiulį auksu tviskantį viešbutį. Tiesa, apsauga jų neįleido, kadangi jie nebuvo viešbučio gyventojai, bet vaikinai nenusiminė ir pasivaikščioję rado kitą įėjimą. Kolega iš JAV sakė, kad tokio grožio ir prabangos net Las Vegase nėra metęs... svarstė kokios bus kainos restoranuose, bet pasitarę nusprendė, kad bent jau gėrimui ar užkandžiui tikrai užteks. Užteko tikrai.... Ir aš vis džiaugiuosi restoranų kainomis ir aptarnavimo bei maisto gaminimo kokybe šioje šalyje.

KAIP NEPASIKLYSTI LABIRINTE...

Vakarėjant svarstėm, kad dar namo nesinori, tad nusprendėm įveikti labirintą, surasti teisingą kelią ir patekti į barą, kuriame už atliktą žygdarbį vaišinama vietinio regiono daryklos gaminamais alumis bei sidru, o palipėjus ant baro stogo gali mėgautis atsivėrusia puikiausia panorama. Kelias link labirinto vedė besitęsiančiu toli link kalno vedančiu, pintu iš virvių, tiltu; po to vingiuotu takeliu patekome prie mūrinių labirinto vartų... Svarstėm, kad čia bus vieni juokai patekti į barą, bet eidami belen kaip, kaip ir daugelis kitų lankytojų, pasiklydom... Šiaip ne taip paklaidžioję, kai jau visai sutemo radom barą. Skaniai atsigaivinę ir prisidegustavę alaus patraukėm atgal, tik šįsyk pritaikėm Tomo pasiūlytą metodą: eiti visuomet vedant viena ranka palei sieną - taip bus "nuskenuotas" visas kelias ir tikrai rasi išėjimą. Pasidalinome pagal atskiras rankas, Tomui atiteko dešinioji, man - kairioji, ir iškeliavome. Turiu pasakyti, kad užtrukom gal ir ne taip trumpai, bet išėjimą radom abudu, tik Tomo kelias buvo trumpesnis. Visai smagus žaidimas gavosi ir atrastas naujas būdas nugalėti labirintą :)

PASISUPOME

Sekmadienį praleidome Gold Reef City'je - atrakcionų parke, kuris pastatytas lyg atskiras kalnakasių miestelis su įvairiausiais kvapą gniaužiančiais atrakcionais, padarytais aukso kasyklų tematika, parku, traukinuku vežančiu per visą parko teritoriją, kavinių miesteliu... Čia yra net ir tikrų tikriausia aukso kasykla, šiuo metu, žinoma, jau nebeveikianti pagal paskirtį. Joje organizuojamos turistinės ekskursijos, kur į požemius leidomės ir mes. Kai pagalvoji kaip žmonės dirbo tokiomis sąlygomis tarp dulkių ir baisulinio uolienų skaldymo mašinų keliamo triukšmo. Kokia tikroji, žmogiškoji, visgi toji aukso kaina.... Supomės ant įvairiausių "aparatų"... Pirmąjį ką išbandėm - buvo "aukso kilpa".. Taip ir galvojau, kad pirmą atrakcioną man Tomas parinks "pagerintą"....Ištąsė kaip reikiant.. Baisiausias iš visų atrakcionų buvo "Siaubo bokštas".... dar kildama į viršų jaučiau, kad visiškai neturiu jokio noro čia važiuoti... sakyčiau net buvo silpna, kol liftas kilo iki kritimo aikštelės.... o tada aš užsimerkiau ir .... kritau žemyn.. Galvojau širdis sustos.... Daugiau turbūt nebekartočiau. Trumpai, bet efektingai :) Beje, labai patiko 4D kino teatras, kuriame jie rodo 2 filmukus. Patiko tuo, kad filmukų tematika įdomesnė ir specefektai geresni net nei kur kartais būna 5 ar 6 D kino teatruose.

DVI ĮSPŪDINGOS VAKARIENĖS IR DŽIUNGLĖS MIESTE

Jau beveik du mėnesiai kaip gyvenu Pietų Afrikoje, o atrodo, jog čia visą laiką ir gyvenau. Viskas čia pasidarė sava.. daiktai, namai, žmonės.... vis besiskundžiantis šąlančiu oru namo vadybininkas, kurį kaskart susitinku kieme su dviem žaliais laistytuvėliais :), sargybinis, kasdien pasitinkantis su plačia šypsena, net ir kasininkes ir tas jau atpažįstu parduotuvėje... O skaniausią kavą mieste verda "Naked coffee" vyrukai... Praeitą savaitę elektra buvo dingusi net du kartus, ta proga penktadienį išsiruošėme puotauti mieste... Sakau puotauti, nes vakarienė buvo tikrai nuostabi ir dar su visa pramogine afrikietiška programa. Vakarienei pasirinkome šalia namų esantį restoraną "Moyo" - jie specializuojasi kelių Afrikos regionų virtuvėse. Šįkart ragavau Cape regiono patiekalą - kudu maltos mėsos užkepėlę su saldžių vaisių padažu. Labai skanu :) O po to stebėjome padavėjų atliekamą būgnų ir afrikietiškų dainų "šou". Tomas neliko nepastebėtas, sudalyvavo vienos tradicinės dainos šokyje, kur turėjo užkariauti savo mylimosios širdį... :) Simboliška, nes kaip tik buvo sukakę jau trys metai kaip šventėm mudviejų tuoktuves.

Šį šeštadienį svečiavomės pas Tomo kolegą Premą ir jo šeimą. Indų kilmės šeima, bet jųjų šaknys įleistos gan seniai Pietų Afrikoje, jie jau bus gal šešta karta. Labai nuoširdūs, atviri ir linksmi žmonės. Dievinu indų virtuvę, o čia jie nepasikuklino, nuklojo visą stalą įvairiausiais kariais: avienos, krevečių, vištienos, laukinių ryžių garnyru ir bent kelių rūšių salotomis, lyg būtų dešimčiai žmonių stalas paruoštas. Naminis maistas...mmm, labai gardu. Buvo labai jaukus, nuoširdus ir šiltas vakaras, kuomet net nepastebėjau kaip prabėgo laikas. Šnekučiavomės įvairiausiomis temomis nuo pomėgių, maisto gaminimo iki korupcijos šalyje, mokslo ir darbo galimybių šalyje, politikos ir netgi palietėme apartheido laikus, kaip buvo ir kokios galimybės buvo tada ir dabar. Kaip tik tą vakarą suskambo Tomo telefonas, paskambino Antonas - jis grįžo dirbti į PAR. Sekmadienis jau buvo splauotas. Antonas atskrenda į Johanesburgą karts nuo karto savaitei ar dviems dirbti prie projekto. Įdomiausia tai, kad šiuo metu jis dirba kitoje įmonėje, nors dar prieš pusę metų buvo Tomo kolega ir turėjo vykti į PAR drauge dirbti ... Kadangi šios darbinės kelionės organizavimas truko gerus metus, Antonas spėjo pakeisti darbą ir dar pirmiau atvykti į PAR. Manau, kad visgi egzistuoja tam tikra sutapimų teorija, o gal kai labai kažko nori ir sieki -  įgyvendini savo svajonę ir pasieki tikslą. :)

Mūsų kompaniją sekmadienį papildė Antonas ir  Landrick - kolega iš Singapūro...  Keliavom į Maboneng rajoną, sekmadieniais vykstantį taip vadinamą turgų "Market on main", loftų, meno, galerijų rajone, kuriame galima paskanauti įvairiausių kultūrų ir gamybos maisto, pasižmonėti, nusipirkti įvairiausių niekučių ir tiesiog smagiai pralesiti laiką

Pasivaikščioję po turgų ir smagiai užkandę ryžomės surasti barą ant stogo, iš kurio muzika ausis pasiekė net turguje, tad išnarstę visas vietines gatveles ir prisižiūrėję įvairiausių menininkų darbų radome įėjimą į pastatą, kur su liftu užkilę radome ir barą su ilgiausia gyva eile... Palaukę keliolika minučių patekome vidun - vaizdas nerealus - atsiveria nuostabi Jobrg'o panorama. Pats baras paskendęs tarp įvairiausių augalų, vieni jų kaba lyg vijokliai nuo stogo, kiti auga nuo žemės, kiti pasodinti į įvairiausių dydžių ir formų vazonėlius, toks jausmas, kad patenki į tikras džiungles vidury miesto :) Ko gero tai viena populiariausių vietų švęsti gimtadienius, kadangi juos čia šventė bent keturios skirtingos kompanijos...

Dabar mūsų laukia ilgas, bet dar neatrastas ir tikrai įdomus kelias į Cape town'ą, nauji vaizdai, potyriai, pažintys... :)